Paežerių festivalis
Welcome at » Birželio 30 d.

Birželio 30 d.

Birželio 30 d., sekmadienį 16.30 val., Vilkaviškio švč.M.Marijos apsilankymo katedra
SILVA RERUM 1562

XVI a. dainos, giesmės ir psalmės Žygimanto Augusto dvare ir koplyčioje

Choras ir konsortas Brevis

Projekto muzikiniai vadovai

Maria Skiba (Lenkija/Vokietija)
Darius Stabinskas
Gintautas Venislovas

1562 metų spalio 4 dieną Vilniaus katedroje iškilmingai susituokė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto sesuo Kotryna Jogailaitė ir Suomijos kunigaikštis Jonas Vaza. Ši karališkosios sąjungos šventė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose truko savaitę, kupiną muzikos, šokių, karališkų vaišių ir vyno.

Savo seserį ištekinusio Lenkijos ir Lietuvos valstybės valdovo Žygimanto Augusto rūmuose klestėjo menai ir muzika. Šis laikotarpis laikomas Abiejų Tautų Respublikos aukso amžiumi, kai vyravo taika. Žygimantas Augustas muzikoje buvo prasilavinęs (musicho dilettissimo, kaip jį vadino motina Bona Sforza), taigi rūmų muzikinė aplinka turėjo tenkinti jo karališkąjį skonį. Ano meto liudijimai, kuriuose karaliaus kompozitorius Vaclovas Šamotulietis lyginamas su didžiaisiais Europos muzikos meistrais Adrianu Willaertu ir Josquinu des Prez, tik patvirtina faktą apie aukščiausią Vilniaus rūmuose skambėjusios muzikos lygį. Tuo metu karaliaus rūmuose dirbo kompozitoriai Vaclovas Šamotulietis, Mikalojus Gomólka, žymiausias to meto liutnininkas Valentinas Bakfarkas, Cyprianas Bazylikas ir kiti. Žinoma, kad valdant Žygimantui Senajam ir Žygimantui Augustui karališkuosiuose rūmuose dirbo daugiau kaip 200 muzikantų, tarp jų – lenkai, italai, vokiečiai, flamandai, lietuviai.

Lotyniškieji Vaclovo Šamotuliečio ir kito rūmų muziko Mikalojaus iš Krokuvos motetai atskleidžia bažnytinių kompozicijų grožį, o lenkų giesmių tradiciją pristato Mikalojaus Gomółkos ir Cypriano Bazyliko kūriniai.

Pasitelkiant lenkiškus J. Kochanowskio tekstus, lotyniškuosius psalmių tekstus ir XVI-XVII a. giesmynus – M. Petkevičiaus „Katekizmas” (1598 m.), S. M. Slavočinskio, „Giesmės tikėjimui katalickas priderančios” (1646 m.), S. Jaugelio-Telegos „Knygos nobažnystės krikščioniškos” (1653 m.) ir kt., programai paruoštos lietuviškos V. Šamotuliečio, M. Gomółkos, C. Bazyliko ir K. Klabono partitūrų versijos.